Marijampolės miškų urėdijoje nėra didesnių miško masyvų, vyrauja labai derlingos, įvairaus drėgnumo augavietės. Dėl šių priežasčių susiformavo savitos miško medžių populiacijos.

Šiais metais Lietuvoje paprastoji eglė dera labai prastai, tuo tarpu Marijampolės sėkliniuose objektuose nustatytas geras (3 balų pagal V. Kaperio skalę) derėjimas, juose suprojektuotos intensyvesnės miško ūkinės priemonės, siekiant sukaupti pakankamas sėklų atsargas ir atkurti tos pačios genetinės struktūros tvarius eglynus.

Svarbus dėmesys buvo skiriamas lapuočių medžių rūšims. Juodalksnio objektuose specifinės ūkinės priemonės suprojektuotos priklausomai nuo dirvožemio drėgmės režimo, medyno amžiaus ir derėjimo. Karpotojo beržo sėkliniame medyne numatyta įvertinti visus medžius pagal selekcinius kriterijus ir atrankiniais kirtimais iškirsti blogiausius, paliekant mažesnį skalsumą už rekomenduojamą standartiniuose normatyvuose ir tokiu būdu suformuoti gyvybingas, gausiau derančias lajas.

Įvertinta būklė ir atitinkamos ūkinės priemonės numatytos miško sėklinių plantacijų komplekse, esančiame Šunskų girininkijoje.

I selekcinės grupės medynai atrinkti atsižvelgiant į medyno kokybinių selekcinių požymių (sanitarinės būklės, stiebo tiesumo ir kokybės, stiebo išreikštumo lajos dalyje, šakų storio, šakojimosi pobūdžio) vertę.