Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui apskaitos tvarkos aprašu (patvirtintu generalinio miškų urėdo 2003 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-251 „Dėl abiotinių veiksnių, miško ligų, vabzdžių ir žvėrių padarytų pažeidimų miškui apskaitos“) nustatyta, kad privačių miškų savininkai savo valdose apie abiotinių veiksnių ir/ar kt. pažeidimus, tame tarpe ir vėjavartas bei vėjalaužas, turi per 5 kalendorines dienas pranešti girininkijai, kurios teritorijoje yra jų miško valda. Girininkas pastebėtus pažeidimus užfiksuoja Abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų padarytų pažeidimų miškui registracijos žurnale. Šių įrašų pagrindu privačių miškų savininkams, kurie nori siekti ES paramos stichinių nelaimių pažeistų miškų atkūrimui, miškų urėdijos nustatyta tvarka išduoda pažymas dėl stichinės nelaimės pažeisto miško nustatymo fakto. Ši pažyma reikalinga ne leidimui kirsti mišką plynu sanitariniu kirtimu gauti, o pateikimui kartu su paramos paraiška Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kontrolės departamento teritoriniams skyriams.

Marijampolės miškų urėdijos Vilkaviškio girininkijos Žaliosios miške nuo 2010 m. balandžio 19 d. Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas vykdo miško išminavimo darbus. Šie darbai bus vykdomi iki 2010 m. lapkričio 26 d. Per šį laikotarpį kariai 10 ha plote suras ir neutralizuos nuo antrojo pasaulinio karo likusius sprogmenis.

Balandžio 30 dieną Marijampolės miškų urėdija pabaigė pavasarinio miškasodžio darbus. Per balandžio mėnesį urėdija atkūrė 206,7 ha kirtaviečių ir įveisė 102,4 ha naujų miškų. Pasodinta virš 800 tūkstančių sodmenų: apie 680 tūkstančių- miškams atkurti ir įveisti, apie 120 tūkstančių- atsodinti neprigijusius ankstesniais metais sodintus sodmenis. Vykdant ąžuolynų atkūrimo valstybiniuose miškuose programą pasodinta daugiau kaip 50 ha miškų, kuriuose ąžuolai arba vyrauja, arba sudaro ne mažiau 30 proc. visų medžių rūšių.

Balandžio 23-ąją Marijampolės miškų urėdijos iniciatyva Liubavo apylinkėse ties dabartine Lietuvos ir Lenkijos siena ąžuolais ir maumedžiais buvo apželdintas 1,8 hektaro žemės plotas. Pasodinta 600 ąžuolų, 600 maumedžių bei viena popiežiaus pašventinta pušelė. Mišką sodino Marijampolės miškų urėdijos ir Lenkijos Suvalkų urėdijos miškininkais kartu su talkininkais iš abiejų valstybių.

Sumanymas pasienyje bendromis jėgomis pasodinti mišką ir taip įamžinti abiems tautoms svarbų istorinį įvykį praėjusių metų rudenį gimė urėdui Kęstučiui Bielskui.