Marijampolės miškų urėdijos vidinio miškotvarkos projekto santrauka

Miškotvarkos projektas - tai specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai.

Pagal šį projektą bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami Marijampolės miškų urėdijos valdomi miškai 2004-2013 metais. Projektavimas atliktas naudojant 2003 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Be to, atliktas ūkinės veiklos įvertinimas (ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radvietės, gamtos ir kultūros paveldo vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai ir jų vietos. Įvertinta medžiojamosios faunos būklė.

Svarbiausi Marijampolės miškų urėdijos ūkio tikslai yra miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais; visuomenės informavimas apie miškų urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą; miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas; racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas; miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas; miško ekosistemų tvarumo užtikrinimas; biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas; ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius; apaugusios mišku (medynų) žemės ploto didinimas; miškingumo plėtra; visuomenės bendrųjų, su miškais susijusių, reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygmenyje.

Marijampolės miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas 33475 ha miško plotas. Valstybinės reikšmės miškai užima 22931 ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisių atstatymui - 10184 ha ir kiti miškai ( savivaldybių, bendrijų ir.kt.) - 360 ha.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai 
Visas miškų urėdijos valdomų miškų (valstybinės reikšmės miškų) plotas (22931 ha) paskirstytas 8 girininkijoms: Vilkaviškio, Šunskų, Sasnavos, Varnabūdės, Pajevonio, Gražiškių, Kalvarijos ir Buktos. Girininkijų plotas svyruoja nuo 2,2 tūkst. ha iki 5,4 tūkst. ha (vidutinis 2,9 tūkst. ha). Miškai suskirstyti į kvartalus, o juose - į taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas - 43,3 ha, taksacinio sklypo - 2,5 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes. I grupės (rezervatiniai) miškai užima 5,4%, II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai) miškai užima 19,9% (4566 ha) teritorijos, III grupės (apsauginiai) miškai - 14,6% (3342 ha) ir IV grupės (ūkiniai) miškai - 60,1% (13795 ha).

Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 18919 ha miškų ploto. Kultūrinės kilmės medžių rūšys vyrauja 13,6% plote. Neapaugusių mišku plotų yra 1629 ha (7%), iš jų 315 ha kirtavietės ir 350 ha žemė skirta miškui įveisti. Ne miško žemių yra 1902 ha (8,3% bendro ploto), iš jų daugiausia pelkių (1187 ha), žemės ūkio naudmenų (381 ha) ir vandenų (201 ha).

Bendras medynų tūris yra 4,2 mln. kubinių metrų. Pagal vyraujančias medžių rūšis, valstybinės reikšmės miškai Marijampolės miškų urėdijoje pasiskirsto taip: pušynai užima 1115 ha (5,9%), eglynai 4856 ha (25,7%), ąžuolynai 868 ha (4,6%), uosynai 790 ha (4,2%), skroblynai 281 ha (1,5%), beržynai 5038 ha (26,6%), juodalksnynai 4001 ha (21,1%), drebulynai 1519 ha (8,0%), liepynai 417 ha (2,2%). Kitų medžių rūšių medynai auga nedideliuose plotuose. Spygliuočių medynų plotas per vykmetį sumažėjo 322 ha. Beržynų plotas padidėjo 265 ha, juodalksnynų - 228 ha, drebulynų - 236 ha. Vidutinis medynų tūris 1 ha per vykmetį padidėjo 11 m3 (5%) iki 224 m3. Brandžių medynų tūris 1 ha padidėjo 40 m3 (17%) ir šiuo metu yra 327 m3.

III ir IV grupės miškuose medynai pagal brandumą pasiskirsto taip : jaunuolynai užima 29 , pusamžiai - 26 , bręstantys - 14 , brandūs - 31 bendro medynų ploto.

Miškų urėdijos miškuose vyrauja laikinai užmirkę (42%) ir normalaus drėgnumo (34%) augavietės bei labai derlingi (45%) ir derlingi (32%) dirvožemiai.

Bendras miškų, priskirtų saugomoms teritorijoms (rekreaciniai miškai, draustiniai ir kiti miškai su apribotu ūkiniu rėžimu) plotas, miškų urėdijos teritorijoje yra 10,2 tūkst. ha arba 40% visų miškų ploto.

Miškų urėdijos teritorijoje yra:

• Žuvinto biosferos rezervatas
• Vištyčio regioninis parkas
• Aguonio valstybinis geomorfologinis draustinis
• Širvintos valstybinis hidrografinis draustinis
• Varnabūdės valstybinis pedologinis draustinis
• Virbalgirio valstybinis botaninis - zoologinis draustinis
• Juodalksnio valstybinis genetinis draustinis

Savivaldybių draustiniai:

• Dalginės botaninis draustinis
• Trakėnų miško botaninis draustinis

Ūkinių priemonių projektas (2004 - 2013 metams)
Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimus. Šių kirtimų projektas parengtas pirmiems 5 vykmečio metams (2005 - 2009 m.m.), po to, aktualizavus duomenis, kirtimai bus suprojektuoti sekantiems 5 vykmečio metams (2010-2014 m.m.). Suprojektuotas pavienių medžių kirtimas ir brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas. Ugdymo kirtimai projektuoti pagal patvirtintas Miško ugdymo kirtimų taisykles, kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams, pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą, pagal miškotvarkos metu nustatytą esamą sausuolių ir virtėlių kiekį.

Ateinančiam vykmečiui (2004 - 2013 metams) projektuojama metinė visų kirtimų apimtis yra 96,3 tūkst. m3. likvidinės medienos.

Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis

Miško naudojimo rodikliai:

Miško atkūrimas. Suprojektuota metinė miško atkūrimo apimtis pirmam penkmečiui yra 426 ha. Želdinti numatoma apie 65 , paliekama miškui želti - apie 35 visų penkmečio želdaviečių ir želviečių.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Buvo įvertintos medynų selekcinės savybės, pateikta esamų sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, pliusinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis.

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (8,1 tūkst. m3 likvidinės medienos per metus).
Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas, miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (12% miškų), vidutinio degumo (22%) ir žemo degumo (66%). Numatytas kasmetinių operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 60 km per metus).

Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai paskirstyti pagal nuomininkus, apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius: 55 danieliai, 118 tauriųjų elnių, 1018 stirnų, 569 šernai. Numatyta įrengti 21 ėdžias, 13 šėryklų šernams ir 7 daržinėles - pašiūrėles, 12 stacionarių bokštelių, 3 žvėrienos apdorojimo aikšteles, 35 laižyklas. Miškų sausinimas. Miškų sausinimas, ateinančiam vykmečiui, pagal techninius projektus nenumatytas. Rekomenduojama sausinti nenusausinto hidromelioracinio fondo sklypus, taikant vietinę melioraciją.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 345 ha miškų (1 viso miškų ploto), iš jų 232 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, miestų miškai ir rekreaciniai miško sklypai. Valstybinės reikšmės miškuose buvo inventorizuota 7 miško poilsiavietės su elementaria įranga (miško baldais ar pavėsine, laužaviete ir pan.), kuriose vyksta intensyvi rekreacija, dalį iš jų reiktų atnaujinti. Detalesnis rekreacinių miškų tvarkymas dabartiniu metu įmanomas tik pagal specialius parkų ir kt. rekreacinių objektų techninius projektus, įgyvendinamus tikslinio finansavimo pagrindu.

2009-01-15 projekto tikslinimo santrauka